- šarlatanas
- šarlatãnas scom. (2) 1. Rtr, BŽ616, DŽ, NdŽ, TrpŽ, KŽ nemokša, apsimetantis dideliu žinovu, specialistu; sukčius, apgavikas; šundaktaris: „Dekameronas“ – aiškiai antiklerikalinė knyga, išjuokianti religinius šarlatanus, apsimetėlius šventeivas, gašlautojus rš. 2. Kv, Vlkv nj. valkata; girtuoklis; mušeika: Visi žino, kad ans šarlatãnas Ms. Tas šarlatãnas viską prasigėrė Kt. Niekas šitų šarlatãnų nebesudraudžia Dbk.
Dictionary of the Lithuanian Language.